Mano nuomonės ir komentarai / 1. Lietuvos įvykių ir politinių procesų subjektyvus atpasakojimai

Didžiausia saviapgaulė yra manymas, kad mūsų valdžia atstovauja tautos daugumos interesus. Jei dar paprasčiau, masinių informacijos priemonių pagalba yra suformuota apgaulinga nuomonė, kad viskas, ką daro mūsų valdytojai, yra daroma dėl tautos daugumos, atstovaujant būtent jų interesus. Kaip aš dažnai sakau: viskas kaip ir taip, bet yra niuansai. Lietuva yra kaip tauta, kaip šalis ir kaip valstybė yra visuma, bet savo viduje ji yra suskaldyta kaip vertybiškai, ideologiškai, taip ir į atitinkamų interesų grupes. Čia ir slypi tas niuansas. Kas yra Lietuvos valstybės interesas, nusprendžia kaip ir valstybės atstovai ir tai logiška. Bet nutylima kieno konkrečiai interesus atitinka tie sprendimai, tautos valdančiosios elitinės mažumos, ar skurstančios Lietuvos daugumos.  

Kad valstybėje įvyktų kažkokie pozityvūs pokyčiai reikalingi keli dalykai ir pirmiausia, reikia pripažinti, kad mes esame sisteminėje krizėje. 

Bent kokia rimta reforma, ar tai kova su korupcija, ar emigracijos mažinimas, ar pragyvenimo lygio gerinimas, ar darbo vietų kūrimas, ar investicijų pritraukimas, tai visų pirma sisteminės reformos, reikalaujančios kardinalių sisteminių pokyčių.

Jei mus valdo nemaža dalis buvusių partorgų, buvusių uolių komjaunuolių ir komunistų, buvusių partinės mokyklos dėstytojų ir net Burokevičiaus bendražygių, vadinasi, mūsų valstybėje kažkas ne taip, kažkas negerai. Vadinasi Sąjūdis neatliko savo vaidmens iki galo.

Nepamenu kieno citata, bet labai taikli „galima kažkurį laiką apgaudinėti tautos dalį, galima kažkurį laiką apgaudinėti visą tautą, bet neįmanoma PASTOVIAI apgaudinėti visos tautos – galiausiai ji suabejos apgaule“. Dar vienas posakis, irgi nepamenu autoriaus, bet taiklus „balsavimas tai – teisė kvailioti ir naikinti save“.

Kaip ir kiekvienais metais, artėjant rinkimams, Lietuvos politinės partijos pristato savo politines ekonomines ir kitas statistinių LR piliečių gyvenimo gerinimo programas. Kiekvienais metais, tos programos būna vienos už kitą geresnės, ryžtingesnės, išgiriamos kaip pažangiausios ir nepakartojamos politikos mokslininkų. Tačiau, deja, niekada niekam šių programų iš esmės įvykdyti nepavyksta ir Lietuva tampa visa labiau atsilikusia valstybe.