Kaip galima išspręsti radikalaus islamiško terorizmo problemas?

Terorizmas, kaip ideologinis reiškinys, yra nenugalimas. Galima sunaikinti radikalių islamistų lyderius, teroristinių grupuočių karo vadus, sutrikdyti jų tiekimo kanalus, sunaikinti vadovavimo centrus – vadavietes, galima sunaikinti teroristų šaudmenų ir amunicijos sandėlius, jų kovinius įtvirtinimus. Daugiausia, ką galima karinėmis priemonėmis pasiekti – tai dezorganizuoti ir laikinai sustabdyti teroristus, o ne galutinai juos sunaikinti ir laimėti!.. Kai tik teroristų kovingumo potencialas sumažėja, sumažėja jų puolimo ir gynybinis potencialas. Bet iš esmės tai nieko neišsprendžia, kadangi terorizmas geba labai greitai atstatyti patirtus nuostolius bei galios pusiausvyrą. Vėliau teroristai visada pereina į kontratakas. Kol karinėmis priemonėmis bus naikinamas pirmas radikaliųjų islamistų-teroristų galvų tūkstantukas, sunaikintą tūkstantį labai greitai pakeis jau du tūkstančiai!.. Deja, šis smurtinis procesas neturi pabaigos, nes XXI amžiuje mobilizacinis ir reprodukcinis teroristų potencialas faktiškai veikia be jokių apribojimų.

 

Ir net jeigu „Islamo valstybės“ teroristai bus sunaikinti Sirijoje ir Irake, tai neišspręs terorizmo problemos. Turkija, Jordanija, Saudo Arabija, Jungtinių Arabų Emyratai, Kataras ir kiti geopolitiniai žaidėjai pasistengs, kad teroristai atsirastų Libijoje, Sudane, Somalyje, ar dar kur nors, kur susikirs jų interesai. Afrika pakankamai didelė, ten gali neužtekti amunicijos, bet teroristų tikrai pakaks. Norint nugalėti radikalų islamiškąjį terorizmą, būtina sukurti tokias sąlygas, kurios faktiškai blokuotų terorizmo atsiradimo ir plėtros galimybes. O tai yra ne tik saugumo pajėgų, žvalgybos tarnybų, kariuomenės, policijos sustiprinimas. Tai, visų pirma, socialinių ir teisinių institucijų kūrimas, siekiant pašalinti net ir mažiausią galimybę masiškam žmonių įtraukimui į teroristinių organizacijų veiklą. Deja, dabartinės politinės konfigūracijos sąlygomis tokia misija, regis, labai jau utopiška ir absurdiška.

 

Fašizmas turi daug bendrų bruožų su radikalaus islamo fundamentalizmu. Prisiminkime istoriją po fašistinės Vokietijos kapituliacijos, kai buvo pasirašyta Potsdamo sutartis (Entnazifizierung). Tai buvo ne tik Vokietijos demilitarizavimas, karo nusikaltėlių paieška ir nuteisimas, kas svarbiausiai, buvo numatytos politinės ir ideologinės transformacijos priemonės, tiksliau – priemonių planas, kuriame buvo numatyta Vokietijos kultūrą, žiniasklaidą, ekonomiką, švietimą, teisę ir politiką „išvalyti“ nuo nacių ideologijos įtakos. Potsdamo sutartis buvo Vokietijos nacionalinio pasididžiavimo pažeminimas, priverstinis perauklėjimas, atsižvelgiant į stipriai įskiepytą ideologiją dėl vokiečių etninio pranašumo, lyginant su kitomis tautomis. Ideologinis vokiečių „perauklėjimas“ buvo visapusiškas, pradedant darželiais, mokyklomis, žiniasklaida ir t. t. Tikslas – paralyžiuoti valią ir gebėjimą pasipriešinti išorės valdymui. Vokietijoje buvo užkirstos galimybės atsirasti bent kokiam pogrindžiui, išlaisvinimo – pasipriešinimo judėjimams ir panašiai.

 

Šiandien ne vien tiktai Europai reikalingas sąmoningas ideologinis žmonių švietimas, siekiant blokuoti reakcingiausius islamiškojo radikalizmo-terorizmo elementus. Stabilumo išsaugojimui turėtų būti užtikrinta esamos politinės sistemos kontrolė…

 

Organizuotas tarptautinis terorizmas – tai labai brangus užsiėmimas. Jis, kaip taisyklė, finansuojamas nelegaliais būdais ir priemonėmis. Tam reikalingos neteisėtos finansavimo schemos, techninis – karinis aprūpinimas ir, kas svarbiausia, galinga politinė priedanga teroristinei veiklai vystyti bei nuslėpti šalies viduje. Kitaip sakant, tam reikalinga rimta valstybinė parama. Tokią paramą dažniausiai suteikia iš išorės suinteresuotos valstybės.

 

Kovojant su organizuotu terorizmu būtina užkirsti kelius ir galimybes, kad į karinio konflikto apimtos valstybės teritoriją nepakliūtų teroristai iš išorės. Be abejo, tai galėtų užtikrinti pasaulio valstybių lyderiai, gebantis susitarti ir veikti išvien tarptautinėje arenoje. Jeigu JAV, Turkijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, Rusijos ir kitų geopolitinių žaidėjų tikrasis tikslas būtų stiprios, klestinčios demokratinės Irako, Sirijos ir kitų valstybių sukūrimas, tai jie neremtų teroristinių organizacijų, pavadinę jas „nuosaikiąja opozicija“, ne finansuotų teroristines grupuotes, o paskui tik imituotų kovą prieš jas!..

 

Visi geopolitiniai žaidėjai turėtų prisidėti steigiant medicinos, kultūros ir švietimo įstaigas, turėtų kurti ir finansuoti mokslinius tyrimų ir plėtros centrus, prisidėti prie pramoninių objektų kūrimo, transporto infrastruktūros gerinimo, pagaliau, tų pačių demokratinių institucijų kūrimo. Tačiau, kaip mes dabar matome, tikrasis jų tikslas ne gyvenimo sąlygų gerinimas, ne vakarietiškų vertybių įdiegimas Artimuosiuose Rytuose, bet chaoso kūrimas!.. 

 

Mano žiniomis, šiuo metu Sirijoje vykstanti kova su terorizmu 3D formate neturi nieko bendro su realybe. Iš tikrųjų tokia kova neturi prasmės, nes šitaip terorizmo neįmanoma nugalėti. Siekiant efektyvios, rimtos kovos su islamiškuoju terorizmu, turėtų dominuoti visiškai kitoks požiūris ir visai kiti karinio dalyvavimo mastai!..

 

Pradiniame etape būtinos rimtos, visapusiškos sausumos karinės operacijos Libijoje, Sirijoje, Irake, Afganistane – ten, kur yra įsikūrusios teroristinių grupuočių buveinės, teroristų rengimo ir verbavimo stovyklavietės. Tolimesniame kovos su organizuotu terorizmu etape būtina Artimųjų Rytų valstybių politinė ir ekonominė pertvarka, siekiant užkirsti kelius radikalaus islamiškojo terorizmo atsiradimui ir plitimui. Deja, tokiai užduočiai nepajėgios netgi tokios valstybės, kaip Rusija, Kinija ir Iranas, jas kartu sudėjus!..

 

Tad galiu drąsiai teigti, kad Rusijos įsikišimas į karinį konfliktą Sirijoje – tai ne ką daugiau, o tiesioginė invazija į JAV interesų zoną Artimųjų Rytų regione, su neišvengiamais pradėtos karinės avantiūros padariniais. Be abejo, kas į šitą Sirijos pelkę, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jau įlindo, sausam išlysti niekam nepavyks!..