Manęs kartais klausia: ar tikrai Venesueloje procesai jau yra negrįžtami ir perversmas yra neišvengiamas. Ar Venesuelos neištiks Sirijos scenarijus.
Iš tikrųjų Venesueloje vyksta tai, kas tokioje situacijoje ir turėtų vykti, nes nekontroliuojamas ekonominis Venesuelos žlugimas pažadina esamos politinės sistemos susinaikinimo iš vidaus, arba sunaikinimo iš išorės procesus.
Venesuelos eksportas sumažėjo nuo 100 mlrd. dolerių 2012 metais iki 17 mlrd. 2018 metais. Investicijos sumažėjo 8 kartus. Suvartojimas tenkantis vienam gyventojui sumažėjo 8 kartus, ir tai palietė 90% Venesuelos gyventojų. Infliacija siekia milijonus procentų. Tik per praeitus metus Venesuelos ekonomika susitraukė 40%. Venesuelos finansų sistema de facto atsieta nuo pasaulinės kapitalo ir pinigų rinkos. Vyksta nekontroliuojamas bankų sistemos susinaikinimas. Klesti ekonominė ir socialinė anarchija, juodoji rinka, vyksta prekyba mainais. Vyksta masiniai įmonių bankrotai, o bankrotai sukelia bedarbystę, kuri siekia 50-60%. Valstybinės institucijos praktiškai nieko nekontroliuoja. Turimų išteklių pakanka tik jėgos struktūroms ir represijoms prieš savo piliečius. Sveikatos apsauga ir švietimo sistema neveikia.
95% Venesuelos eksporto sudaro nafta, bet jos išgavimas krito nuo 2,5 milijono barelio 2017 metais iki 1 milijono barelio 2018 metais. Priežastis – nepakankamas investavimas ir kvalifikuoto personalo trukumas, aukštos kvalifikacijos specialistai palieka savo darbo vietas ir pasirenka emigraciją.
Sunaikinta Venesuelos ekonomika gauna 6 kartus mažiau užsienio valiutos pajamų nei 2012 metais, tokių finansinių resursų nepakanka, kad importo pagalba užtikrinti bent minimalų gyventojų aprūpinimą, trūksta vaistų, pirmo būtinumo prekių, maisto... Per labai trumpą laiką Venesueloje žemiau skurdo ribos atsidūrė apie 90% gyventojų.
Pagrindinė esamos situacijos priežastis, naftos kainų kritimas, o toliau grandininė reakcija. Kita reikšminga priežastis, kad valdant Madurai atsakingiausias pareigas valdymo struktūrose užėmė ne atitinkamų sričių profesionalai, o lojalistai nieko nesuprantantys ekonomikoje ir valstybės valdyme. Kolapsą sustiprino tai, kad prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, Venesuelą masiškai pradėjo palikinėti kvalifikuoti įvairiausių sričių specialistai. Maduro režimas, jo aplinka tapo kontrabandinės naftos ir narkotikų prekeiviais, nes nieko kito neliko. Maduro režimo padėtį pablogino ir tai, kad tie visuomenės sluoksniai, ypač socialiai išlaikomi lūšnynų kvartalų gyventojai, kurie buvo jam lojaliausi, atsidūrus socialinių laiptų žemumoje ir visiškam skurde, jie tapo Maduro režimo didžiausiais priešininkais.
Venesuela: gyvenimas lūšnynų kvartaluose
Protestai Venesueloje prieš Maduro režimą
Maduro režimo propaganda dieną naktį dėl esamos situacijos kaltina JAV, JAV Valstybės departamentą, JAV prezidentą D. Trumpą, kruvinus imperialistus, blogus ir piktus vakarus, vakarų bankininkus. O toliau visiems pažystamas standartas - Bolivaro Respublika priešų apsupti, ir jei ne pikti priešai, tai visi būtų turtingi ir laimingi. Bet tai jau neveikia - kada šaldytuvas nugali televizorių, agitpropas nustoja veikti.
Užuojauta ir pagalba Maduro režimui, reiškia užjautą ir pagalbą nusikaltėliams, kurie kryptingai naikino Venesuelą. O pereinamosios vyriausybės galių pripažinimas yra mirties nuosprendis Maduro režimui.
Milžiniški pabėgėlių srautai iš Venesuelos plūsta į Kolumbiją, Braziliją. Taip pat prasidėjo į Kolumbiją masinis Maduro režimo kariškių dezertyravimas kartu su šeimomis. Toks nestabilus kaimynas kaip Venesuela kelia labai didelę grėsmę Kolumbijai ir Brazilijai pabėgėlių srautais, nes pabėgėliams reikia ne tik įrengti stovyklas, o juos dar reikia maitinti, užtikrinti bent minimalią medicininę pagalbą ir tvarką. O per paskutinius metus Venesuelą paliko virš 2 milijonų jos gyventojų.
Venesuelos pabėgėliai kerta Kolumbijos pasienį
Venesuelos pabėgėliai kerta Brazilijos pasienį
Venesuelos artimiausios ateities scenarijai yra du, arba Maduro režimas kris artimiausiu laikotarpiu ir valdymą perims pereinamoji vyriausybė, arba bus laukiama sprogimo, Maduro režimo nuvertimo iš vidaus, o šalia sienos su Venesuela bus kuriamos buferinės zonos, kur koncentruosis pabėgėliai. Jei situacija klostysis pagal antrą scenarijų ir Maduro režimas išsilaikys iki vasaros, tai Venesuelą per tą laiką papildomai paliks dar virš dvejų milijonų jos gyventojų. O tai taps nepakeliama našta ir Kolumbijai, ir Brazilijai.
Šitoje situacijoje galimas dar trečias scenarijus – karas, Maduro režimo likvidavimas ir bent minimalių pragyvenimo sąlygų ir tvarkos sukūrimas Venesueloje. Kremliaus propagandistai šioje situacijoje pradės kartoti mantras apie imperializmo blogį, godų vakarų kapitalizmą, kuris kėsinasi į Venesuelos naftos išteklius. Bet čia pagrindinį sprendimą priims Kolumbija ir Brazilija, nes didžiausia grėsmė kyla būtent šių valstybių stabilumui. Jei bus priimtas sprendimas likviduoti Maduro režimą, tai bus padaryta būtent Kolumbijos ir Brazilijos kariškių rankomis.
Rimas Armaitis
Komentarai